išsivaišinsiančiu

Taip pat žr.: išsivaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivaišinsiantis, mot. g. išsivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinsiąs, išsivaišinsiantis	išsivaišinsią, išsivaišinsiantys	išsivaišinsianti	išsivaišinsiančios	-	išsivaišinsią
kilm.	išsivaišinsiančio	išsivaišinsiančių	išsivaišinsiančios	išsivaišinsiančių	-	-
naud.	išsivaišinsiančiam	išsivaišinsiantiems, išsivaišinsiantiem	išsivaišinsiančiai	išsivaišinsiančioms, išsivaišinsiančiom	-	-
gal.	išsivaišinsiantį	išsivaišinsiančius	išsivaišinsiančią	išsivaišinsiančias	-	-
įnag.	išsivaišinsiančiu	išsivaišinsiančiais	išsivaišinsiančia	išsivaišinsiančiomis	-	-
viet.	išsivaišinsiančiame, išsivaišinsiančiam	išsivaišinsiančiuose, išsivaišinsiančiuos	išsivaišinsiančioje, išsivaišinsiančioj	išsivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinsiantysis	išsivaišinsiantieji	išsivaišinsiančioji	išsivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	išsivaišinsiančiojo	išsivaišinsiančiųjų	išsivaišinsiančiosios	išsivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	išsivaišinsiančiajam	išsivaišinsiantiesiems	išsivaišinsiančiajai	išsivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	išsivaišinsiantįjį	išsivaišinsiančiuosius	išsivaišinsiančiąją	išsivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	išsivaišinsiančiuoju	išsivaišinsiančiaisiais	išsivaišinsiančiąja	išsivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	išsivaišinsiančiajame	išsivaišinsiančiuosiuose	išsivaišinsiančiojoje	išsivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišinsiantis, mot. g. išsivaišinsianti.

išsivaišinsiančiu

1. tas, kuris išsivaišins

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---