išsivaišinimų

Taip pat žr.: išsivaišinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsivaišinimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinimas	išsivaišinimai
kilm.	išsivaišinimo	išsivaišinimų
naud.	išsivaišinimui	išsivaišinimams
gal.	išsivaišinimą	išsivaišinimus
įnag.	išsivaišinimu	išsivaišinimais
viet.	išsivaišinime	išsivaišinimuose
šauksm.	išsivaišinime	išsivaišinimai

• žr. pagr. f. išsivaišinimas

išsivaišinimų

1. žr. veiksmas išsivaišinti

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---