išsimokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokantis, mot. g. išsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokąs, išsimokantis	išsimoką, išsimokantys	išsimokanti	išsimokančios	-	išsimoką
kilm.	išsimokančio	išsimokančių	išsimokančios	išsimokančių	-	-
naud.	išsimokančiam	išsimokantiems, išsimokantiem	išsimokančiai	išsimokančioms, išsimokančiom	-	-
gal.	išsimokantį	išsimokančius	išsimokančią	išsimokančias	-	-
įnag.	išsimokančiu	išsimokančiais	išsimokančia	išsimokančiomis	-	-
viet.	išsimokančiame, išsimokančiam	išsimokančiuose, išsimokančiuos	išsimokančioje, išsimokančioj	išsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokantysis	išsimokantieji	išsimokančioji	išsimokančiosios	-	-
kilm.	išsimokančiojo	išsimokančiųjų	išsimokančiosios	išsimokančiųjų	-	-
naud.	išsimokančiajam	išsimokantiesiems	išsimokančiajai	išsimokančiosioms	-	-
gal.	išsimokantįjį	išsimokančiuosius	išsimokančiąją	išsimokančiąsias	-	-
įnag.	išsimokančiuoju	išsimokančiaisiais	išsimokančiąja	išsimokančiosiomis	-	-
viet.	išsimokančiajame	išsimokančiuosiuose	išsimokančiojoje	išsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokantis, mot. g. išsimokanti.
• Skiemenys: iš-si-mo-kan-čiu

išsimokančiu

1. tas, kuris išsimoka

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---