išsimokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsimokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtojas	išsimokėtojai
kilm.	išsimokėtojo	išsimokėtojų
naud.	išsimokėtojui	išsimokėtojams
gal.	išsimokėtoją	išsimokėtojus
įnag.	išsimokėtoju	išsimokėtojais
viet.	išsimokėtojuje	išsimokėtojuose
šauksm.	išsimokėtojau	išsimokėtojai

• Skiemenys: iš-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. išsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsimokėtoja.

išsimokėtoją

1. tas, kuris išsimoka

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

išsimokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtoja	išsimokėtojos
kilm.	išsimokėtojos	išsimokėtojų
naud.	išsimokėtojai	išsimokėtojoms
gal.	išsimokėtoją	išsimokėtojas
įnag.	išsimokėtoja	išsimokėtojomis
viet.	išsimokėtojoje	išsimokėtojose
šauksm.	išsimokėtoja	išsimokėtojos

• Skiemenys: iš-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. išsimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtojas.

išsimokėtoją

1. ta, kuri išsimoka

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---