išsimokėsimoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėsimoji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėsimas, mot. g. išsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėsimas	išsimokėsimi	išsimokėsima	išsimokėsimos	išsimokėsima	-
kilm.	išsimokėsimo	išsimokėsimų	išsimokėsimos	išsimokėsimų	-	-
naud.	išsimokėsimam	išsimokėsimiems	išsimokėsimai	išsimokėsimoms	-	-
gal.	išsimokėsimą	išsimokėsimus	išsimokėsimą	išsimokėsimas	-	-
įnag.	išsimokėsimu	išsimokėsimais	išsimokėsima	išsimokėsimomis	-	-
viet.	išsimokėsimame	išsimokėsimuose	išsimokėsimoje	išsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėsimasis	išsimokėsimieji	išsimokėsimoji	išsimokėsimosios	-	-
kilm.	išsimokėsimojo	išsimokėsimųjų	išsimokėsimosios	išsimokėsimųjų	-	-
naud.	išsimokėsimajam	išsimokėsimiesiems	išsimokėsimajai	išsimokėsimosioms	-	-
gal.	išsimokėsimąjį	išsimokėsimuosius	išsimokėsimąją	išsimokėsimąsias	-	-
įnag.	išsimokėsimuoju	išsimokėsimaisiais	išsimokėsimąja	išsimokėsimosiomis	-	-
viet.	išsimokėsimajame	išsimokėsimuosiuose	išsimokėsimojoje	išsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėsimas, mot. g. išsimokėsima.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-si-mo-ji

išsimokėsimoji

1. ta, kurią išsimokės

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---