išsimokėsiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėsiantįjį (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėsiantis, mot. g. išsimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėsiąs, išsimokėsiantis	išsimokėsią, išsimokėsiantys	išsimokėsianti	išsimokėsiančios	-	išsimokėsią
kilm.	išsimokėsiančio	išsimokėsiančių	išsimokėsiančios	išsimokėsiančių	-	-
naud.	išsimokėsiančiam	išsimokėsiantiems, išsimokėsiantiem	išsimokėsiančiai	išsimokėsiančioms, išsimokėsiančiom	-	-
gal.	išsimokėsiantį	išsimokėsiančius	išsimokėsiančią	išsimokėsiančias	-	-
įnag.	išsimokėsiančiu	išsimokėsiančiais	išsimokėsiančia	išsimokėsiančiomis	-	-
viet.	išsimokėsiančiame, išsimokėsiančiam	išsimokėsiančiuose, išsimokėsiančiuos	išsimokėsiančioje, išsimokėsiančioj	išsimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėsiantysis	išsimokėsiantieji	išsimokėsiančioji	išsimokėsiančiosios	-	-
kilm.	išsimokėsiančiojo	išsimokėsiančiųjų	išsimokėsiančiosios	išsimokėsiančiųjų	-	-
naud.	išsimokėsiančiajam	išsimokėsiantiesiems	išsimokėsiančiajai	išsimokėsiančiosioms	-	-
gal.	išsimokėsiantįjį	išsimokėsiančiuosius	išsimokėsiančiąją	išsimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	išsimokėsiančiuoju	išsimokėsiančiaisiais	išsimokėsiančiąja	išsimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	išsimokėsiančiajame	išsimokėsiančiuosiuose	išsimokėsiančiojoje	išsimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėsiantis, mot. g. išsimokėsianti.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-sian-tį-jį

išsimokėsiantįjį

1. tas, kuris išsimokės

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---