išsiginčytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčytinas, mot. g. išsiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytinas	išsiginčytini	išsiginčytina	išsiginčytinos	išsiginčytina	-
kilm.	išsiginčytino	išsiginčytinų	išsiginčytinos	išsiginčytinų	-	-
naud.	išsiginčytinam	išsiginčytiniems	išsiginčytinai	išsiginčytinoms	-	-
gal.	išsiginčytiną	išsiginčytinus	išsiginčytiną	išsiginčytinas	-	-
įnag.	išsiginčytinu	išsiginčytinais	išsiginčytina	išsiginčytinomis	-	-
viet.	išsiginčytiname	išsiginčytinuose	išsiginčytinoje	išsiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytinasis	išsiginčytinieji	išsiginčytinoji	išsiginčytinosios	-	-
kilm.	išsiginčytinojo	išsiginčytinųjų	išsiginčytinosios	išsiginčytinųjų	-	-
naud.	išsiginčytinajam	išsiginčytiniesiems	išsiginčytinajai	išsiginčytinosioms	-	-
gal.	išsiginčytinąjį	išsiginčytinuosius	išsiginčytinąją	išsiginčytinąsias	-	-
įnag.	išsiginčytinuoju	išsiginčytinaisiais	išsiginčytinąja	išsiginčytinosiomis	-	-
viet.	išsiginčytinajame	išsiginčytinuosiuose	išsiginčytinojoje	išsiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčytinas, mot. g. išsiginčytina.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-ti-no

išsiginčytino

1. tas, dėl kurio reikia išsiginčyti

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---