išnakvosimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvosimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvosimas, mot. g. išnakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvosimas	išnakvosimi	išnakvosima	išnakvosimos	išnakvosima	-
kilm.	išnakvosimo	išnakvosimų	išnakvosimos	išnakvosimų	-	-
naud.	išnakvosimam	išnakvosimiems	išnakvosimai	išnakvosimoms	-	-
gal.	išnakvosimą	išnakvosimus	išnakvosimą	išnakvosimas	-	-
įnag.	išnakvosimu	išnakvosimais	išnakvosima	išnakvosimomis	-	-
viet.	išnakvosimame	išnakvosimuose	išnakvosimoje	išnakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvosimasis	išnakvosimieji	išnakvosimoji	išnakvosimosios	-	-
kilm.	išnakvosimojo	išnakvosimųjų	išnakvosimosios	išnakvosimųjų	-	-
naud.	išnakvosimajam	išnakvosimiesiems	išnakvosimajai	išnakvosimosioms	-	-
gal.	išnakvosimąjį	išnakvosimuosius	išnakvosimąją	išnakvosimąsias	-	-
įnag.	išnakvosimuoju	išnakvosimaisiais	išnakvosimąja	išnakvosimosiomis	-	-
viet.	išnakvosimajame	išnakvosimuosiuose	išnakvosimojoje	išnakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvosimas, mot. g. išnakvosima.
• Skiemenys: iš-nak-vo-si-mą

išnakvosimą

1. ta, kurią išnakvos

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---