išnakvojančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvojančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvojantis, mot. g. išnakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojąs, išnakvojantis	išnakvoją, išnakvojantys	išnakvojanti	išnakvojančios	-	išnakvoją
kilm.	išnakvojančio	išnakvojančių	išnakvojančios	išnakvojančių	-	-
naud.	išnakvojančiam	išnakvojantiems, išnakvojantiem	išnakvojančiai	išnakvojančioms, išnakvojančiom	-	-
gal.	išnakvojantį	išnakvojančius	išnakvojančią	išnakvojančias	-	-
įnag.	išnakvojančiu	išnakvojančiais	išnakvojančia	išnakvojančiomis	-	-
viet.	išnakvojančiame, išnakvojančiam	išnakvojančiuose, išnakvojančiuos	išnakvojančioje, išnakvojančioj	išnakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojantysis	išnakvojantieji	išnakvojančioji	išnakvojančiosios	-	-
kilm.	išnakvojančiojo	išnakvojančiųjų	išnakvojančiosios	išnakvojančiųjų	-	-
naud.	išnakvojančiajam	išnakvojantiesiems	išnakvojančiajai	išnakvojančiosioms	-	-
gal.	išnakvojantįjį	išnakvojančiuosius	išnakvojančiąją	išnakvojančiąsias	-	-
įnag.	išnakvojančiuoju	išnakvojančiaisiais	išnakvojančiąja	išnakvojančiosiomis	-	-
viet.	išnakvojančiajame	išnakvojančiuosiuose	išnakvojančiojoje	išnakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvojantis, mot. g. išnakvojanti.
• Skiemenys: iš-nak-vo-jan-čia-me

išnakvojančiame

1. tas, kuris išnakvoja

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---