išnakvojamosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvojamosios (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvojamas, mot. g. išnakvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojamas	išnakvojami	išnakvojama	išnakvojamos	išnakvojama	-
kilm.	išnakvojamo	išnakvojamų	išnakvojamos	išnakvojamų	-	-
naud.	išnakvojamam	išnakvojamiems	išnakvojamai	išnakvojamoms	-	-
gal.	išnakvojamą	išnakvojamus	išnakvojamą	išnakvojamas	-	-
įnag.	išnakvojamu	išnakvojamais	išnakvojama	išnakvojamomis	-	-
viet.	išnakvojamame	išnakvojamuose	išnakvojamoje	išnakvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojamasis	išnakvojamieji	išnakvojamoji	išnakvojamosios	-	-
kilm.	išnakvojamojo	išnakvojamųjų	išnakvojamosios	išnakvojamųjų	-	-
naud.	išnakvojamajam	išnakvojamiesiems	išnakvojamajai	išnakvojamosioms	-	-
gal.	išnakvojamąjį	išnakvojamuosius	išnakvojamąją	išnakvojamąsias	-	-
įnag.	išnakvojamuoju	išnakvojamaisiais	išnakvojamąja	išnakvojamosiomis	-	-
viet.	išnakvojamajame	išnakvojamuosiuose	išnakvojamojoje	išnakvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvojamas, mot. g. išnakvojama.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ja-mo-sios

išnakvojamosios

1. ta, kurią išnakvoja

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---