išnakvodavusiaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvodavusiaisiais (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvodavęs, mot. g. išnakvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvodavęs	išnakvodavę	išnakvodavusi, išnakvodavus	išnakvodavusios	-	išnakvodavę
kilm.	išnakvodavusio	išnakvodavusių	išnakvodavusios	išnakvodavusių	-	-
naud.	išnakvodavusiam	išnakvodavusiems	išnakvodavusiai	išnakvodavusioms	-	-
gal.	išnakvodavusį	išnakvodavusius	išnakvodavusią	išnakvodavusias	-	-
įnag.	išnakvodavusiu	išnakvodavusiais	išnakvodavusia	išnakvodavusiomis	-	-
viet.	išnakvodavusiame	išnakvodavusiuose	išnakvodavusioje	išnakvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvodavusysis	išnakvodavusieji	išnakvodavusioji	išnakvodavusiosios	-	-
kilm.	išnakvodavusiojo	išnakvodavusiųjų	išnakvodavusiosios	išnakvodavusiųjų	-	-
naud.	išnakvodavusiajam	išnakvodavusiesiems	išnakvodavusiajai	išnakvodavusiosioms	-	-
gal.	išnakvodavusįjį	išnakvodavusiuosius	išnakvodavusiąją	išnakvodavusiąsias	-	-
įnag.	išnakvodavusiuoju	išnakvodavusiaisiais	išnakvodavusiąja	išnakvodavusiosiomis	-	-
viet.	išnakvodavusiajame	išnakvodavusiuosiuose	išnakvodavusiojoje	išnakvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvodavęs, mot. g. išnakvodavusi.
• Skiemenys: iš-nak-vo-da-vu-siai-siais

išnakvodavusiaisiais

1. tas, kuris išnakvodavo

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---