išmąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išmąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstytojas	išmąstytojai
kilm.	išmąstytojo	išmąstytojų
naud.	išmąstytojui	išmąstytojams
gal.	išmąstytoją	išmąstytojus
įnag.	išmąstytoju	išmąstytojais
viet.	išmąstytojuje	išmąstytojuose
šauksm.	išmąstytojau	išmąstytojai

• Skiemenys: iš-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. išmąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išmąstytoja.

išmąstytojau

1. tas, kuris išmąsto

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---