išmąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išmąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstytojas	išmąstytojai
kilm.	išmąstytojo	išmąstytojų
naud.	išmąstytojui	išmąstytojams
gal.	išmąstytoją	išmąstytojus
įnag.	išmąstytoju	išmąstytojais
viet.	išmąstytojuje	išmąstytojuose
šauksm.	išmąstytojau	išmąstytojai

• Skiemenys: iš-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išmąstytoja.

išmąstytojas

1. tas, kuris išmąsto

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išmąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

išmąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstytoja	išmąstytojos
kilm.	išmąstytojos	išmąstytojų
naud.	išmąstytojai	išmąstytojoms
gal.	išmąstytoją	išmąstytojas
įnag.	išmąstytoja	išmąstytojomis
viet.	išmąstytojoje	išmąstytojose
šauksm.	išmąstytoja	išmąstytojos

• Skiemenys: iš-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. išmąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išmąstytojas.

išmąstytojas

1. ta, kuri išmąsto

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---