išgalvosimo

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvosimas, mot. g. išgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

išgalvosimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvosimas, mot. g. išgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvosimas	išgalvosimi	išgalvosima	išgalvosimos	išgalvosima	-
kilm.	išgalvosimo	išgalvosimų	išgalvosimos	išgalvosimų	-	-
naud.	išgalvosimam	išgalvosimiems	išgalvosimai	išgalvosimoms	-	-
gal.	išgalvosimą	išgalvosimus	išgalvosimą	išgalvosimas	-	-
įnag.	išgalvosimu	išgalvosimais	išgalvosima	išgalvosimomis	-	-
viet.	išgalvosimame	išgalvosimuose	išgalvosimoje	išgalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvosimasis	išgalvosimieji	išgalvosimoji	išgalvosimosios	-	-
kilm.	išgalvosimojo	išgalvosimųjų	išgalvosimosios	išgalvosimųjų	-	-
naud.	išgalvosimajam	išgalvosimiesiems	išgalvosimajai	išgalvosimosioms	-	-
gal.	išgalvosimąjį	išgalvosimuosius	išgalvosimąją	išgalvosimąsias	-	-
įnag.	išgalvosimuoju	išgalvosimaisiais	išgalvosimąja	išgalvosimosiomis	-	-
viet.	išgalvosimajame	išgalvosimuosiuose	išgalvosimojoje	išgalvosimosiose	-	-