išgalvojusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgalvojusiojoje (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvojęs, mot. g. išgalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvojęs	išgalvoję	išgalvojusi, išgalvojus	išgalvojusios	-	išgalvoję
kilm.	išgalvojusio	išgalvojusių	išgalvojusios	išgalvojusių	-	-
naud.	išgalvojusiam	išgalvojusiems	išgalvojusiai	išgalvojusioms	-	-
gal.	išgalvojusį	išgalvojusius	išgalvojusią	išgalvojusias	-	-
įnag.	išgalvojusiu	išgalvojusiais	išgalvojusia	išgalvojusiomis	-	-
viet.	išgalvojusiame	išgalvojusiuose	išgalvojusioje	išgalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvojusysis	išgalvojusieji	išgalvojusioji	išgalvojusiosios	-	-
kilm.	išgalvojusiojo	išgalvojusiųjų	išgalvojusiosios	išgalvojusiųjų	-	-
naud.	išgalvojusiajam	išgalvojusiesiems	išgalvojusiajai	išgalvojusiosioms	-	-
gal.	išgalvojusįjį	išgalvojusiuosius	išgalvojusiąją	išgalvojusiąsias	-	-
įnag.	išgalvojusiuoju	išgalvojusiaisiais	išgalvojusiąja	išgalvojusiosiomis	-	-
viet.	išgalvojusiajame	išgalvojusiuosiuose	išgalvojusiojoje	išgalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvojęs, mot. g. išgalvojusi.
• Skiemenys: iš-gal-vo-ju-sio-jo-je

išgalvojusiojoje

1. ta, kuri išgalvojo

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---