dirbėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

dirbėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dirbėjas	dirbėjai
kilm.	dirbėjo	dirbėjų
naud.	dirbėjui	dirbėjams
gal.	dirbėją	dirbėjus
įnag.	dirbėju	dirbėjais
viet.	dirbėjuje	dirbėjuose
šauksm.	dirbėjau	dirbėjai

• Skiemenys: dir-bė-ju
• žr. pagr. f. dirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. dirbėja.

dirbėju

1. tas, kuris dirba

Etimologija

<= dirbti, dirba, dirbo

---