dirbėjai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

dirbėjai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dirbėjas	dirbėjai
kilm.	dirbėjo	dirbėjų
naud.	dirbėjui	dirbėjams
gal.	dirbėją	dirbėjus
įnag.	dirbėju	dirbėjais
viet.	dirbėjuje	dirbėjuose
šauksm.	dirbėjau	dirbėjai

• Skiemenys: dir-bė-jai
• žr. pagr. f. dirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. dirbėja.

dirbėjai

1. tas, kuris dirba
2. kas dirba:
   • Grabų, kailių dirbė́jas.
3. kas žemę gyvena, dirba:
   • Kiti buvo žemės dirbėjais.
4. klastotojas, falsifikatorius:
   • Patraukti teisman bilietų dirbėjai.

Etimologija

<= dirbti, dirba, dirbo

Antonimai

    dirbėjai: bendrai

nedirbėjai (lt)

Vertimai

  dirbėjai: kas dirba

  dirbėjai: kas žemę gyvena, dirba

  dirbėjai: klastotojas, falsifikatorius

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Daiktavardis

dirbėjai (dkt., mot. g., vns. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dirbėja	dirbėjos
kilm.	dirbėjos	dirbėjų
naud.	dirbėjai	dirbėjoms
gal.	dirbėją	dirbėjas
įnag.	dirbėja	dirbėjomis
viet.	dirbėjoje	dirbėjose
šauksm.	dirbėja	dirbėjos

• Skiemenys: dir-bė-jai
• žr. pagr. f. dirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. dirbėjas.

dirbėjai

1. ta, kuri dirba

Etimologija

<= dirbti, dirba, dirbo

---