balss
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Latvių kalba[taisyti]
| 6-oji linksniuotė | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
balss | balsis |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
balss | balšu |
| Naudininkas Datīvs |
balsij | balsīm |
| Galininkas Akuzatīvs |
balsi | balsis |
| Įnagininkas Instrumentālis |
balsi | balsīm |
| Vietininkas Lokatīvs |
balsī | balsīs |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
balss! | balsis! |
Tarimas[taisyti]
- TFA: [bàls]
Latvių kalba:
Daiktavardis[taisyti]
Mažybinė forma: balstiņa
Etimologija[taisyti]
Iš baltų prokalbės *balsas, iš indoeuropiečių prokalbės o-laipsnio *bʰel-, *bʰol- („skambėti, kalbėti, riaumoti, loti“), su papildoma priesaga -so (*bʰol-so-s). Giminiškas lietuvių k. balsas, rusų k. болтать (boltatʹ, „šnekėti, plepėti“), dialektiniu балдить (balditʹ, „dažnai kartotis“), senosios vokiečių aukštaičių k. bellan, vokiečių k. bellen („loti“), vidurinės vokiečių žemaičių k. bulderen, vokiečių k. poltern („dundėti, šnekėti garsiai“).[1]
Nuorodos[taisyti]
- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „balss“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN