locījums
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Latvių kalba[taisyti]
| Žodžio „[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]“ linksniavimas (1-oji linksniuotė) | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]] | locījumi |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
locījuma | locījumu |
| Naudininkas Datīvs |
locījumam | locījumiem |
| Galininkas Akuzatīvs |
locījumu | locījumus |
| Įnagininkas Instrumentālis |
locījumu | locījumiem |
| Vietininkas Lokatīvs |
locījumā | locījumos |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]! | locījumi! |
Tarimas[taisyti]
- TFA: [lùotsîːjums]
Latvių kalba:
Daiktavardis[taisyti]
Mažybinė forma: locījumiņš
Etimologija[taisyti]
Iš locīt (būtojo laiko šaknis locīj-) („nusilenkti, sulinkti, lankstyti, linksniuoti“) + -ums. Gramatiniame kontekste, šį terminą pirmą kartą panaudojo J. Neikenas 1850 m.[1]
Nuorodos[taisyti]
- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „locīt“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN