locījums
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['luo.tsî.jums]
Daiktavardis
[taisyti]| Daiktavardžio „locījums“ linksniavimas (1-oji linksniuotė) | ||
|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
| V. | locījums | locījumi |
| K. | locījuma | locījumu |
| N. | locījumam | locījumiem |
| G. | locījumu | locījumus |
| Įn. | locījumu | locījumiem |
| Vt. | locījumā | locījumos |
| Š. | locījum! | locījumi! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai
[taisyti] (Baltų kalbų vertimai) linksnis: morfologinė kategorija
Etimologija
[taisyti]Iš latvių k. locīt (būtojo laiko šaknis locīj-) („nusilenkti, sulinkti, lankstyti, linksniuoti“) + -ums. Gramatiniame kontekste, šį terminą pirmą kartą panaudojo J. Neikenas 1850 m.[1]
Kategorijos
[taisyti]Taip pat žiūrėkite
[taisyti]- Letonika.lv – „locījums“ (reikšmė)
- Letonika.lv – „locījums“
| Linksniai latvių kalba | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| nominatīvs (vardininkas) |
ģenitīvs (kilmininkas) |
datīvs (naudininkas) |
akuzatīvs (galininkas) |
instrumentālis (įnagininkas) |
lokatīvs (vietininkas) |
vokatīvs (šauksmininkas) |
Nuorodos
[taisyti]- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „locīt“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN