atvogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvogęs, mot. g. atvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvogęs	atvogę	atvogusi, atvogus	atvogusios	-	atvogę
kilm.	atvogusio	atvogusių	atvogusios	atvogusių	-	-
naud.	atvogusiam	atvogusiems	atvogusiai	atvogusioms	-	-
gal.	atvogusį	atvogusius	atvogusią	atvogusias	-	-
įnag.	atvogusiu	atvogusiais	atvogusia	atvogusiomis	-	-
viet.	atvogusiame	atvogusiuose	atvogusioje	atvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvogusysis	atvogusieji	atvogusioji	atvogusiosios	-	-
kilm.	atvogusiojo	atvogusiųjų	atvogusiosios	atvogusiųjų	-	-
naud.	atvogusiajam	atvogusiesiems	atvogusiajai	atvogusiosioms	-	-
gal.	atvogusįjį	atvogusiuosius	atvogusiąją	atvogusiąsias	-	-
įnag.	atvogusiuoju	atvogusiaisiais	atvogusiąja	atvogusiosiomis	-	-
viet.	atvogusiajame	atvogusiuosiuose	atvogusiojoje	atvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvogęs, mot. g. atvogusi.
• Skiemenys: at-vo-gę

atvogę

1. tas, kuris atvogė

Etimologija

<= atvogti, atvagia, atvogė <= at- + vogti, vagia, vogė

---