atvaišintoju

Taip pat žr.: atvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintojas	atvaišintojai
kilm.	atvaišintojo	atvaišintojų
naud.	atvaišintojui	atvaišintojams
gal.	atvaišintoją	atvaišintojus
įnag.	atvaišintoju	atvaišintojais
viet.	atvaišintojuje	atvaišintojuose
šauksm.	atvaišintojau	atvaišintojai

• žr. pagr. f. atvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atvaišintoja.

atvaišintoju

1. tas, kuris atvaišina

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---