atvaišintoja

Taip pat žr.: atvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintoja	atvaišintojos
kilm.	atvaišintojos	atvaišintojų
naud.	atvaišintojai	atvaišintojoms
gal.	atvaišintoją	atvaišintojas
įnag.	atvaišintoja	atvaišintojomis
viet.	atvaišintojoje	atvaišintojose
šauksm.	atvaišintoja	atvaišintojos

• Skiemenys: at-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atvaišintojas.

atvaišintoja

1. ta, kuri atvaišina

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---