atvagiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvagiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvagiantis, mot. g. atvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvagiąs, atvagiantis	atvagią, atvagiantys	atvagianti	atvagiančios	-	atvagią
kilm.	atvagiančio	atvagiančių	atvagiančios	atvagiančių	-	-
naud.	atvagiančiam	atvagiantiems, atvagiantiem	atvagiančiai	atvagiančioms, atvagiančiom	-	-
gal.	atvagiantį	atvagiančius	atvagiančią	atvagiančias	-	-
įnag.	atvagiančiu	atvagiančiais	atvagiančia	atvagiančiomis	-	-
viet.	atvagiančiame, atvagiančiam	atvagiančiuose, atvagiančiuos	atvagiančioje, atvagiančioj	atvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvagiantysis	atvagiantieji	atvagiančioji	atvagiančiosios	-	-
kilm.	atvagiančiojo	atvagiančiųjų	atvagiančiosios	atvagiančiųjų	-	-
naud.	atvagiančiajam	atvagiantiesiems	atvagiančiajai	atvagiančiosioms	-	-
gal.	atvagiantįjį	atvagiančiuosius	atvagiančiąją	atvagiančiąsias	-	-
įnag.	atvagiančiuoju	atvagiančiaisiais	atvagiančiąja	atvagiančiosiomis	-	-
viet.	atvagiančiajame	atvagiančiuosiuose	atvagiančiojoje	atvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvagiantis, mot. g. atvagianti.
• Skiemenys: at-va-gian-čiuo-ju

atvagiančiuoju

1. tas, kuris atvagia

Etimologija

<= atvogti, atvagia, atvogė <= at- + vogti, vagia, vogė

---