atsivoktinieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivoktinieji (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivoktinas, mot. g. atsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktinas	atsivoktini	atsivoktina	atsivoktinos	atsivoktina	-
kilm.	atsivoktino	atsivoktinų	atsivoktinos	atsivoktinų	-	-
naud.	atsivoktinam	atsivoktiniems	atsivoktinai	atsivoktinoms	-	-
gal.	atsivoktiną	atsivoktinus	atsivoktiną	atsivoktinas	-	-
įnag.	atsivoktinu	atsivoktinais	atsivoktina	atsivoktinomis	-	-
viet.	atsivoktiname	atsivoktinuose	atsivoktinoje	atsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktinasis	atsivoktinieji	atsivoktinoji	atsivoktinosios	-	-
kilm.	atsivoktinojo	atsivoktinųjų	atsivoktinosios	atsivoktinųjų	-	-
naud.	atsivoktinajam	atsivoktiniesiems	atsivoktinajai	atsivoktinosioms	-	-
gal.	atsivoktinąjį	atsivoktinuosius	atsivoktinąją	atsivoktinąsias	-	-
įnag.	atsivoktinuoju	atsivoktinaisiais	atsivoktinąja	atsivoktinosiomis	-	-
viet.	atsivoktinajame	atsivoktinuosiuose	atsivoktinojoje	atsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivoktinas, mot. g. atsivoktina.
• Skiemenys: at-si-vok-ti-nie-ji

atsivoktinieji

1. tas, dėl kurio reikia atsivokti

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---