atsivoksimoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivoksimoji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivoksimas, mot. g. atsivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoksimas	atsivoksimi	atsivoksima	atsivoksimos	atsivoksima	-
kilm.	atsivoksimo	atsivoksimų	atsivoksimos	atsivoksimų	-	-
naud.	atsivoksimam	atsivoksimiems	atsivoksimai	atsivoksimoms	-	-
gal.	atsivoksimą	atsivoksimus	atsivoksimą	atsivoksimas	-	-
įnag.	atsivoksimu	atsivoksimais	atsivoksima	atsivoksimomis	-	-
viet.	atsivoksimame	atsivoksimuose	atsivoksimoje	atsivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoksimasis	atsivoksimieji	atsivoksimoji	atsivoksimosios	-	-
kilm.	atsivoksimojo	atsivoksimųjų	atsivoksimosios	atsivoksimųjų	-	-
naud.	atsivoksimajam	atsivoksimiesiems	atsivoksimajai	atsivoksimosioms	-	-
gal.	atsivoksimąjį	atsivoksimuosius	atsivoksimąją	atsivoksimąsias	-	-
įnag.	atsivoksimuoju	atsivoksimaisiais	atsivoksimąja	atsivoksimosiomis	-	-
viet.	atsivoksimajame	atsivoksimuosiuose	atsivoksimojoje	atsivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivoksimas, mot. g. atsivoksima.
• Skiemenys: at-si-vok-si-mo-ji

atsivoksimoji

1. ta, kurią atsivoks

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---