atsivoksiančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivoksiančiais (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivoksiantis, mot. g. atsivoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoksiąs, atsivoksiantis	atsivoksią, atsivoksiantys	atsivoksianti	atsivoksiančios	-	atsivoksią
kilm.	atsivoksiančio	atsivoksiančių	atsivoksiančios	atsivoksiančių	-	-
naud.	atsivoksiančiam	atsivoksiantiems, atsivoksiantiem	atsivoksiančiai	atsivoksiančioms, atsivoksiančiom	-	-
gal.	atsivoksiantį	atsivoksiančius	atsivoksiančią	atsivoksiančias	-	-
įnag.	atsivoksiančiu	atsivoksiančiais	atsivoksiančia	atsivoksiančiomis	-	-
viet.	atsivoksiančiame, atsivoksiančiam	atsivoksiančiuose, atsivoksiančiuos	atsivoksiančioje, atsivoksiančioj	atsivoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoksiantysis	atsivoksiantieji	atsivoksiančioji	atsivoksiančiosios	-	-
kilm.	atsivoksiančiojo	atsivoksiančiųjų	atsivoksiančiosios	atsivoksiančiųjų	-	-
naud.	atsivoksiančiajam	atsivoksiantiesiems	atsivoksiančiajai	atsivoksiančiosioms	-	-
gal.	atsivoksiantįjį	atsivoksiančiuosius	atsivoksiančiąją	atsivoksiančiąsias	-	-
įnag.	atsivoksiančiuoju	atsivoksiančiaisiais	atsivoksiančiąja	atsivoksiančiosiomis	-	-
viet.	atsivoksiančiajame	atsivoksiančiuosiuose	atsivoksiančiojoje	atsivoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivoksiantis, mot. g. atsivoksianti.
• Skiemenys: at-si-vok-sian-čiais

atsivoksiančiais

1. tas, kuris atsivoks

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---