atsivokiamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivokiamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivokiamas, mot. g. atsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokiamas	atsivokiami	atsivokiama	atsivokiamos	atsivokiama	-
kilm.	atsivokiamo	atsivokiamų	atsivokiamos	atsivokiamų	-	-
naud.	atsivokiamam	atsivokiamiems	atsivokiamai	atsivokiamoms	-	-
gal.	atsivokiamą	atsivokiamus	atsivokiamą	atsivokiamas	-	-
įnag.	atsivokiamu	atsivokiamais	atsivokiama	atsivokiamomis	-	-
viet.	atsivokiamame	atsivokiamuose	atsivokiamoje	atsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokiamasis	atsivokiamieji	atsivokiamoji	atsivokiamosios	-	-
kilm.	atsivokiamojo	atsivokiamųjų	atsivokiamosios	atsivokiamųjų	-	-
naud.	atsivokiamajam	atsivokiamiesiems	atsivokiamajai	atsivokiamosioms	-	-
gal.	atsivokiamąjį	atsivokiamuosius	atsivokiamąją	atsivokiamąsias	-	-
įnag.	atsivokiamuoju	atsivokiamaisiais	atsivokiamąja	atsivokiamosiomis	-	-
viet.	atsivokiamajame	atsivokiamuosiuose	atsivokiamojoje	atsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivokiamas, mot. g. atsivokiama.
• Skiemenys: at-si-vo-kia-mą-ja

atsivokiamąja

1. ta, kurią atsivokia

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---