atsivokdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivokdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivokdavęs, mot. g. atsivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokdavęs	atsivokdavę	atsivokdavusi, atsivokdavus	atsivokdavusios	-	atsivokdavę
kilm.	atsivokdavusio	atsivokdavusių	atsivokdavusios	atsivokdavusių	-	-
naud.	atsivokdavusiam	atsivokdavusiems	atsivokdavusiai	atsivokdavusioms	-	-
gal.	atsivokdavusį	atsivokdavusius	atsivokdavusią	atsivokdavusias	-	-
įnag.	atsivokdavusiu	atsivokdavusiais	atsivokdavusia	atsivokdavusiomis	-	-
viet.	atsivokdavusiame	atsivokdavusiuose	atsivokdavusioje	atsivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokdavusysis	atsivokdavusieji	atsivokdavusioji	atsivokdavusiosios	-	-
kilm.	atsivokdavusiojo	atsivokdavusiųjų	atsivokdavusiosios	atsivokdavusiųjų	-	-
naud.	atsivokdavusiajam	atsivokdavusiesiems	atsivokdavusiajai	atsivokdavusiosioms	-	-
gal.	atsivokdavusįjį	atsivokdavusiuosius	atsivokdavusiąją	atsivokdavusiąsias	-	-
įnag.	atsivokdavusiuoju	atsivokdavusiaisiais	atsivokdavusiąja	atsivokdavusiosiomis	-	-
viet.	atsivokdavusiajame	atsivokdavusiuosiuose	atsivokdavusiojoje	atsivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivokdavęs, mot. g. atsivokdavusi.
• Skiemenys: at-si-vok-da-vu-sį-jį

atsivokdavusįjį

1. tas, kuris atsivokdavo

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---