atidirbėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atidirbėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbėjas	atidirbėjai
kilm.	atidirbėjo	atidirbėjų
naud.	atidirbėjui	atidirbėjams
gal.	atidirbėją	atidirbėjus
įnag.	atidirbėju	atidirbėjais
viet.	atidirbėjuje	atidirbėjuose
šauksm.	atidirbėjau	atidirbėjai

• Skiemenys: a-ti-dir-bė-ju
• žr. pagr. f. atidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atidirbėja.

atidirbėju

1. tas, kuris atidirba

Etimologija

<= atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---