atidirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atidirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbėjas	atidirbėjai
kilm.	atidirbėjo	atidirbėjų
naud.	atidirbėjui	atidirbėjams
gal.	atidirbėją	atidirbėjus
įnag.	atidirbėju	atidirbėjais
viet.	atidirbėjuje	atidirbėjuose
šauksm.	atidirbėjau	atidirbėjai

• Skiemenys: a-ti-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. atidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atidirbėja.

atidirbėjų

1. tas, kuris atidirba

Etimologija

<= atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

atidirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atidirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbėja	atidirbėjos
kilm.	atidirbėjos	atidirbėjų
naud.	atidirbėjai	atidirbėjoms
gal.	atidirbėją	atidirbėjas
įnag.	atidirbėja	atidirbėjomis
viet.	atidirbėjoje	atidirbėjose
šauksm.	atidirbėja	atidirbėjos

• Skiemenys: a-ti-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. atidirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atidirbėjas.

atidirbėjų

1. ta, kuri atidirba

Etimologija

<= atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---