apvokiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvokiančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvokiantis, mot. g. apvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokiąs, apvokiantis	apvokią, apvokiantys	apvokianti	apvokiančios	-	apvokią
kilm.	apvokiančio	apvokiančių	apvokiančios	apvokiančių	-	-
naud.	apvokiančiam	apvokiantiems, apvokiantiem	apvokiančiai	apvokiančioms, apvokiančiom	-	-
gal.	apvokiantį	apvokiančius	apvokiančią	apvokiančias	-	-
įnag.	apvokiančiu	apvokiančiais	apvokiančia	apvokiančiomis	-	-
viet.	apvokiančiame, apvokiančiam	apvokiančiuose, apvokiančiuos	apvokiančioje, apvokiančioj	apvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokiantysis	apvokiantieji	apvokiančioji	apvokiančiosios	-	-
kilm.	apvokiančiojo	apvokiančiųjų	apvokiančiosios	apvokiančiųjų	-	-
naud.	apvokiančiajam	apvokiantiesiems	apvokiančiajai	apvokiančiosioms	-	-
gal.	apvokiantįjį	apvokiančiuosius	apvokiančiąją	apvokiančiąsias	-	-
įnag.	apvokiančiuoju	apvokiančiaisiais	apvokiančiąja	apvokiančiosiomis	-	-
viet.	apvokiančiajame	apvokiančiuosiuose	apvokiančiojoje	apvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvokiantis, mot. g. apvokianti.
• Skiemenys: ap-vo-kian-čia-jam

apvokiančiajam

1. tas, kuris apvokia

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---