apvokiamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvokiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvokiamas, mot. g. apvokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokiamas	apvokiami	apvokiama	apvokiamos	apvokiama	-
kilm.	apvokiamo	apvokiamų	apvokiamos	apvokiamų	-	-
naud.	apvokiamam	apvokiamiems	apvokiamai	apvokiamoms	-	-
gal.	apvokiamą	apvokiamus	apvokiamą	apvokiamas	-	-
įnag.	apvokiamu	apvokiamais	apvokiama	apvokiamomis	-	-
viet.	apvokiamame	apvokiamuose	apvokiamoje	apvokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokiamasis	apvokiamieji	apvokiamoji	apvokiamosios	-	-
kilm.	apvokiamojo	apvokiamųjų	apvokiamosios	apvokiamųjų	-	-
naud.	apvokiamajam	apvokiamiesiems	apvokiamajai	apvokiamosioms	-	-
gal.	apvokiamąjį	apvokiamuosius	apvokiamąją	apvokiamąsias	-	-
įnag.	apvokiamuoju	apvokiamaisiais	apvokiamąja	apvokiamosiomis	-	-
viet.	apvokiamajame	apvokiamuosiuose	apvokiamojoje	apvokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvokiamas, mot. g. apvokiama.
• Skiemenys: ap-vo-kia-mu

apvokiamu

1. tas, kurį apvokia

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---