apvokę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvokę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvokęs, mot. g. apvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokęs	apvokę	apvokusi, apvokus	apvokusios	-	apvokę
kilm.	apvokusio	apvokusių	apvokusios	apvokusių	-	-
naud.	apvokusiam	apvokusiems	apvokusiai	apvokusioms	-	-
gal.	apvokusį	apvokusius	apvokusią	apvokusias	-	-
įnag.	apvokusiu	apvokusiais	apvokusia	apvokusiomis	-	-
viet.	apvokusiame	apvokusiuose	apvokusioje	apvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvokusysis	apvokusieji	apvokusioji	apvokusiosios	-	-
kilm.	apvokusiojo	apvokusiųjų	apvokusiosios	apvokusiųjų	-	-
naud.	apvokusiajam	apvokusiesiems	apvokusiajai	apvokusiosioms	-	-
gal.	apvokusįjį	apvokusiuosius	apvokusiąją	apvokusiąsias	-	-
įnag.	apvokusiuoju	apvokusiaisiais	apvokusiąja	apvokusiosiomis	-	-
viet.	apvokusiajame	apvokusiuosiuose	apvokusiojoje	apvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvokęs, mot. g. apvokusi.
• Skiemenys: ap-vo-kę

apvokę

1. tas, kuris apvokė

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---