apvogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvogęs, mot. g. apvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvogęs	apvogę	apvogusi, apvogus	apvogusios	-	apvogę
kilm.	apvogusio	apvogusių	apvogusios	apvogusių	-	-
naud.	apvogusiam	apvogusiems	apvogusiai	apvogusioms	-	-
gal.	apvogusį	apvogusius	apvogusią	apvogusias	-	-
įnag.	apvogusiu	apvogusiais	apvogusia	apvogusiomis	-	-
viet.	apvogusiame	apvogusiuose	apvogusioje	apvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvogusysis	apvogusieji	apvogusioji	apvogusiosios	-	-
kilm.	apvogusiojo	apvogusiųjų	apvogusiosios	apvogusiųjų	-	-
naud.	apvogusiajam	apvogusiesiems	apvogusiajai	apvogusiosioms	-	-
gal.	apvogusįjį	apvogusiuosius	apvogusiąją	apvogusiąsias	-	-
įnag.	apvogusiuoju	apvogusiaisiais	apvogusiąja	apvogusiosiomis	-	-
viet.	apvogusiajame	apvogusiuosiuose	apvogusiojoje	apvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvogęs, mot. g. apvogusi.
• Skiemenys: ap-vo-gę

apvogę

1. tas, kuris apvogė

Etimologija

<= apvogti, apvagia, apvogė <= ap- + vogti, vagia, vogė

---