apsivagiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivagiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivagiantis, mot. g. apsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivagiąs, apsivagiantis	apsivagią, apsivagiantys	apsivagianti	apsivagiančios	-	apsivagią
kilm.	apsivagiančio	apsivagiančių	apsivagiančios	apsivagiančių	-	-
naud.	apsivagiančiam	apsivagiantiems, apsivagiantiem	apsivagiančiai	apsivagiančioms, apsivagiančiom	-	-
gal.	apsivagiantį	apsivagiančius	apsivagiančią	apsivagiančias	-	-
įnag.	apsivagiančiu	apsivagiančiais	apsivagiančia	apsivagiančiomis	-	-
viet.	apsivagiančiame, apsivagiančiam	apsivagiančiuose, apsivagiančiuos	apsivagiančioje, apsivagiančioj	apsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivagiantysis	apsivagiantieji	apsivagiančioji	apsivagiančiosios	-	-
kilm.	apsivagiančiojo	apsivagiančiųjų	apsivagiančiosios	apsivagiančiųjų	-	-
naud.	apsivagiančiajam	apsivagiantiesiems	apsivagiančiajai	apsivagiančiosioms	-	-
gal.	apsivagiantįjį	apsivagiančiuosius	apsivagiančiąją	apsivagiančiąsias	-	-
įnag.	apsivagiančiuoju	apsivagiančiaisiais	apsivagiančiąja	apsivagiančiosiomis	-	-
viet.	apsivagiančiajame	apsivagiančiuosiuose	apsivagiančiojoje	apsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivagiantis, mot. g. apsivagianti.
• Skiemenys: ap-si-va-gian-čiuo-ju

apsivagiančiuoju

1. tas, kuris apsivagia

Etimologija

<= apsivogti, apsivagia, apsivogė <= ap- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---