abirankė

Taip pat žr.: abiranke, ir abirankę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abirankė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abirankė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankė	abirankės
kilm.	abirankės	abirankių
naud.	abirankei	abirankėms
gal.	abirankę	abirankes
įnag.	abiranke	abirankėmis
viet.	abirankėje	abirankėse
šauksm.	abiranke	abirankės

• Skiemenys: a-bi-ran-kė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. abirankis.

abirankė

1. (Žmogus) – kuri turi abi rankas
   • Abìrankės darbas geresnis.
2. kuri moka vienodai abiem rankomis dirbti
   • Iš abiejų rankų tašo abirañkė, t. y. su tiesia ir su kairia.

Vertimai

  abirankė: (Žmogus)

Anglų kalba: ambidextrous (en)  Estų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Ispanų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Italų kalba), žr.  Latvių kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Latvių kalba), žr.

Lenkų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.  Portugalų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rusų kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Rusų kalba), žr.  Vokiečių kalba: nurodykite žodžio abirankė vertimą(-us) (Vokiečių kalba), žr.

Būdvardis

abirankė (bdv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abirankis, mot. g. abirankė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankis	abirankiai, abiranki	abirankė	abirankės	-	-
kilm.	abirankio	abirankių	abirankės	abirankių	-	-
naud.	abirankiam	abirankiams, abirankiam	abirankei	abirankėms, abirankėm	-	-
gal.	abirankį	abirankius	abirankę	abirankes	-	-
įnag.	abirankiu	abirankiais	abiranke	abirankėmis, abirankėm	-	-
viet.	abirankiame, abirankiam	abirankiuose, abirankiuos	abirankėje, abirankėj	abirankėse	-	-
šauksm.	abiranki	abirankiai, abiranki	abiranke	abirankės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. abirankis.