abirankiu

Taip pat žr.: abirankių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abirankiu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abirankis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankis	abirankiai
kilm.	abirankio	abirankių
naud.	abirankiui	abirankiams
gal.	abirankį	abirankius
įnag.	abirankiu	abirankiais
viet.	abirankyje	abirankiuose
šauksm.	abiranki	abirankiai

• žr. pagr. f. abirankis
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. abirankė.

Būdvardis

abirankiu (bdv., vyr. g. vns. įnag.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abirankis, mot. g. abirankė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankis	abirankiai, abiranki	abirankė	abirankės	-	-
kilm.	abirankio	abirankių	abirankės	abirankių	-	-
naud.	abirankiam	abirankiams, abirankiam	abirankei	abirankėms, abirankėm	-	-
gal.	abirankį	abirankius	abirankę	abirankes	-	-
įnag.	abirankiu	abirankiais	abiranke	abirankėmis, abirankėm	-	-
viet.	abirankiame, abirankiam	abirankiuose, abirankiuos	abirankėje, abirankėj	abirankėse	-	-
šauksm.	abiranki	abirankiai, abiranki	abiranke	abirankės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. abirankis, mot. g. abirankė.