įtikrintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įtikrintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įtikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintojas	įtikrintojai
kilm.	įtikrintojo	įtikrintojų
naud.	įtikrintojui	įtikrintojams
gal.	įtikrintoją	įtikrintojus
įnag.	įtikrintoju	įtikrintojais
viet.	įtikrintojuje	įtikrintojuose
šauksm.	įtikrintojau	įtikrintojai

• Skiemenys: į-tik-rin-to-jau
• žr. pagr. f. įtikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įtikrintoja.

įtikrintojau

1. tas, kuris įtikrina

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---