įtikrintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įtikrintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įtikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintojas	įtikrintojai
kilm.	įtikrintojo	įtikrintojų
naud.	įtikrintojui	įtikrintojams
gal.	įtikrintoją	įtikrintojus
įnag.	įtikrintoju	įtikrintojais
viet.	įtikrintojuje	įtikrintojuose
šauksm.	įtikrintojau	įtikrintojai

• Skiemenys: į-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. įtikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įtikrintoja.

įtikrintojų

1. tas, kuris įtikrina

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

įtikrintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įtikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintoja	įtikrintojos
kilm.	įtikrintojos	įtikrintojų
naud.	įtikrintojai	įtikrintojoms
gal.	įtikrintoją	įtikrintojas
įnag.	įtikrintoja	įtikrintojomis
viet.	įtikrintojoje	įtikrintojose
šauksm.	įtikrintoja	įtikrintojos

• Skiemenys: į-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. įtikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įtikrintojas.

įtikrintojų

1. ta, kuri įtikrina

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---