įskolinsimos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolinsimos (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. kilm., mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolinsimas, mot. g. įskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinsimas	įskolinsimi	įskolinsima	įskolinsimos	įskolinsima	-
kilm.	įskolinsimo	įskolinsimų	įskolinsimos	įskolinsimų	-	-
naud.	įskolinsimam	įskolinsimiems	įskolinsimai	įskolinsimoms	-	-
gal.	įskolinsimą	įskolinsimus	įskolinsimą	įskolinsimas	-	-
įnag.	įskolinsimu	įskolinsimais	įskolinsima	įskolinsimomis	-	-
viet.	įskolinsimame	įskolinsimuose	įskolinsimoje	įskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinsimasis	įskolinsimieji	įskolinsimoji	įskolinsimosios	-	-
kilm.	įskolinsimojo	įskolinsimųjų	įskolinsimosios	įskolinsimųjų	-	-
naud.	įskolinsimajam	įskolinsimiesiems	įskolinsimajai	įskolinsimosioms	-	-
gal.	įskolinsimąjį	įskolinsimuosius	įskolinsimąją	įskolinsimąsias	-	-
įnag.	įskolinsimuoju	įskolinsimaisiais	įskolinsimąja	įskolinsimosiomis	-	-
viet.	įskolinsimajame	įskolinsimuosiuose	įskolinsimojoje	įskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolinsimas, mot. g. įskolinsima.
• Skiemenys: į-sko-lin-si-mos

įskolinsimos

1. ta, kurią įskolins

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---