įskolinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolinamas, mot. g. įskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinamas	įskolinami	įskolinama	įskolinamos	įskolinama	-
kilm.	įskolinamo	įskolinamų	įskolinamos	įskolinamų	-	-
naud.	įskolinamam	įskolinamiems	įskolinamai	įskolinamoms	-	-
gal.	įskolinamą	įskolinamus	įskolinamą	įskolinamas	-	-
įnag.	įskolinamu	įskolinamais	įskolinama	įskolinamomis	-	-
viet.	įskolinamame	įskolinamuose	įskolinamoje	įskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinamasis	įskolinamieji	įskolinamoji	įskolinamosios	-	-
kilm.	įskolinamojo	įskolinamųjų	įskolinamosios	įskolinamųjų	-	-
naud.	įskolinamajam	įskolinamiesiems	įskolinamajai	įskolinamosioms	-	-
gal.	įskolinamąjį	įskolinamuosius	įskolinamąją	įskolinamąsias	-	-
įnag.	įskolinamuoju	įskolinamaisiais	įskolinamąja	įskolinamosiomis	-	-
viet.	įskolinamajame	įskolinamuosiuose	įskolinamojoje	įskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolinamas, mot. g. įskolinama.
• Skiemenys: į-sko-li-na-mą-ją

įskolinamąją

1. ta, kurią įskolina

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---