įsivaišintinas
Lietuvių kalba[taisyti]
Dalyvis[taisyti]
- žr. pagr. f. mot. g. įsivaišintina.
- Skiemenys: į-si-vai-šin-ti-nas
- tas, dėl kurio reikia įsivaišinti
Etimologija[taisyti]
<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino