įsivaišinime

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsivaišinime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišinimas	įsivaišinimai
kilm.	įsivaišinimo	įsivaišinimų
naud.	įsivaišinimui	įsivaišinimams
gal.	įsivaišinimą	įsivaišinimus
įnag.	įsivaišinimu	įsivaišinimais
viet.	įsivaišinime	įsivaišinimuose
šauksm.	įsivaišinime	įsivaišinimai

• žr. pagr. f. įsivaišinimas

įsivaišinime

1. žr. veiksmas įsivaišinti

Etimologija

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---