įsiskolintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolintas, mot. g. įsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolintas	įsiskolinti	įsiskolinta	įsiskolintos	įsiskolinta	-
kilm.	įsiskolinto	įsiskolintų	įsiskolintos	įsiskolintų	-	-
naud.	įsiskolintam	įsiskolintiems	įsiskolintai	įsiskolintoms	-	-
gal.	įsiskolintą	įsiskolintus	įsiskolintą	įsiskolintas	-	-
įnag.	įsiskolintu	įsiskolintais	įsiskolinta	įsiskolintomis	-	-
viet.	įsiskolintame	įsiskolintuose	įsiskolintoje	įsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolintasis	įsiskolintieji	įsiskolintoji	įsiskolintosios	-	-
kilm.	įsiskolintojo	įsiskolintųjų	įsiskolintosios	įsiskolintųjų	-	-
naud.	įsiskolintajam	įsiskolintiesiems	įsiskolintajai	įsiskolintosioms	-	-
gal.	įsiskolintąjį	įsiskolintuosius	įsiskolintąją	įsiskolintąsias	-	-
įnag.	įsiskolintuoju	įsiskolintaisiais	įsiskolintąja	įsiskolintosiomis	-	-
viet.	įsiskolintajame	įsiskolintuosiuose	įsiskolintojoje	įsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolintas, mot. g. įsiskolinta.
• Skiemenys: į-si-sko-lin-tus

įsiskolintus

1. tas, kurį įsiskolino

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---