įsiskolinsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolinsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolinsimas, mot. g. įsiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinsimas	įsiskolinsimi	įsiskolinsima	įsiskolinsimos	įsiskolinsima	-
kilm.	įsiskolinsimo	įsiskolinsimų	įsiskolinsimos	įsiskolinsimų	-	-
naud.	įsiskolinsimam	įsiskolinsimiems	įsiskolinsimai	įsiskolinsimoms	-	-
gal.	įsiskolinsimą	įsiskolinsimus	įsiskolinsimą	įsiskolinsimas	-	-
įnag.	įsiskolinsimu	įsiskolinsimais	įsiskolinsima	įsiskolinsimomis	-	-
viet.	įsiskolinsimame	įsiskolinsimuose	įsiskolinsimoje	įsiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinsimasis	įsiskolinsimieji	įsiskolinsimoji	įsiskolinsimosios	-	-
kilm.	įsiskolinsimojo	įsiskolinsimųjų	įsiskolinsimosios	įsiskolinsimųjų	-	-
naud.	įsiskolinsimajam	įsiskolinsimiesiems	įsiskolinsimajai	įsiskolinsimosioms	-	-
gal.	įsiskolinsimąjį	įsiskolinsimuosius	įsiskolinsimąją	įsiskolinsimąsias	-	-
įnag.	įsiskolinsimuoju	įsiskolinsimaisiais	įsiskolinsimąja	įsiskolinsimosiomis	-	-
viet.	įsiskolinsimajame	įsiskolinsimuosiuose	įsiskolinsimojoje	įsiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolinsimas, mot. g. įsiskolinsima.
• Skiemenys: į-si-sko-lin-si-mą

įsiskolinsimą

1. ta, kurią įsiskolins

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---