įsiskolindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolindavęs, mot. g. įsiskolindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolindavęs	įsiskolindavę	įsiskolindavusi, įsiskolindavus	įsiskolindavusios	-	įsiskolindavę
kilm.	įsiskolindavusio	įsiskolindavusių	įsiskolindavusios	įsiskolindavusių	-	-
naud.	įsiskolindavusiam	įsiskolindavusiems	įsiskolindavusiai	įsiskolindavusioms	-	-
gal.	įsiskolindavusį	įsiskolindavusius	įsiskolindavusią	įsiskolindavusias	-	-
įnag.	įsiskolindavusiu	įsiskolindavusiais	įsiskolindavusia	įsiskolindavusiomis	-	-
viet.	įsiskolindavusiame	įsiskolindavusiuose	įsiskolindavusioje	įsiskolindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolindavusysis	įsiskolindavusieji	įsiskolindavusioji	įsiskolindavusiosios	-	-
kilm.	įsiskolindavusiojo	įsiskolindavusiųjų	įsiskolindavusiosios	įsiskolindavusiųjų	-	-
naud.	įsiskolindavusiajam	įsiskolindavusiesiems	įsiskolindavusiajai	įsiskolindavusiosioms	-	-
gal.	įsiskolindavusįjį	įsiskolindavusiuosius	įsiskolindavusiąją	įsiskolindavusiąsias	-	-
įnag.	įsiskolindavusiuoju	įsiskolindavusiaisiais	įsiskolindavusiąja	įsiskolindavusiosiomis	-	-
viet.	įsiskolindavusiajame	įsiskolindavusiuosiuose	įsiskolindavusiojoje	įsiskolindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolindavęs, mot. g. įsiskolindavusi.
• Skiemenys: į-si-sko-lin-da-vu-sį-jį

įsiskolindavusįjį

1. tas, kuris įsiskolindavo

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---