įsiraginusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiraginusiam (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiraginęs, mot. g. įsiraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginęs	įsiraginę	įsiraginusi, įsiraginus	įsiraginusios	-	įsiraginę
kilm.	įsiraginusio	įsiraginusių	įsiraginusios	įsiraginusių	-	-
naud.	įsiraginusiam	įsiraginusiems	įsiraginusiai	įsiraginusioms	-	-
gal.	įsiraginusį	įsiraginusius	įsiraginusią	įsiraginusias	-	-
įnag.	įsiraginusiu	įsiraginusiais	įsiraginusia	įsiraginusiomis	-	-
viet.	įsiraginusiame	įsiraginusiuose	įsiraginusioje	įsiraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginusysis	įsiraginusieji	įsiraginusioji	įsiraginusiosios	-	-
kilm.	įsiraginusiojo	įsiraginusiųjų	įsiraginusiosios	įsiraginusiųjų	-	-
naud.	įsiraginusiajam	įsiraginusiesiems	įsiraginusiajai	įsiraginusiosioms	-	-
gal.	įsiraginusįjį	įsiraginusiuosius	įsiraginusiąją	įsiraginusiąsias	-	-
įnag.	įsiraginusiuoju	įsiraginusiaisiais	įsiraginusiąja	įsiraginusiosiomis	-	-
viet.	įsiraginusiajame	įsiraginusiuosiuose	įsiraginusiojoje	įsiraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiraginęs, mot. g. įsiraginusi.
• Skiemenys: į-si-ra-gi-nu-siam

įsiraginusiam

1. tas, kuris įsiragino

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---