įsiragintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiragintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiragintinas, mot. g. įsiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintinas	įsiragintini	įsiragintina	įsiragintinos	įsiragintina	-
kilm.	įsiragintino	įsiragintinų	įsiragintinos	įsiragintinų	-	-
naud.	įsiragintinam	įsiragintiniems	įsiragintinai	įsiragintinoms	-	-
gal.	įsiragintiną	įsiragintinus	įsiragintiną	įsiragintinas	-	-
įnag.	įsiragintinu	įsiragintinais	įsiragintina	įsiragintinomis	-	-
viet.	įsiragintiname	įsiragintinuose	įsiragintinoje	įsiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintinasis	įsiragintinieji	įsiragintinoji	įsiragintinosios	-	-
kilm.	įsiragintinojo	įsiragintinųjų	įsiragintinosios	įsiragintinųjų	-	-
naud.	įsiragintinajam	įsiragintiniesiems	įsiragintinajai	įsiragintinosioms	-	-
gal.	įsiragintinąjį	įsiragintinuosius	įsiragintinąją	įsiragintinąsias	-	-
įnag.	įsiragintinuoju	įsiragintinaisiais	įsiragintinąja	įsiragintinosiomis	-	-
viet.	įsiragintinajame	įsiragintinuosiuose	įsiragintinojoje	įsiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiragintinas, mot. g. įsiragintina.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-ti-nų

įsiragintinų

1. tas, dėl kurio reikia įsiraginti

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---