įsiraginsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiraginsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiraginsimas, mot. g. įsiraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginsimas	įsiraginsimi	įsiraginsima	įsiraginsimos	įsiraginsima	-
kilm.	įsiraginsimo	įsiraginsimų	įsiraginsimos	įsiraginsimų	-	-
naud.	įsiraginsimam	įsiraginsimiems	įsiraginsimai	įsiraginsimoms	-	-
gal.	įsiraginsimą	įsiraginsimus	įsiraginsimą	įsiraginsimas	-	-
įnag.	įsiraginsimu	įsiraginsimais	įsiraginsima	įsiraginsimomis	-	-
viet.	įsiraginsimame	įsiraginsimuose	įsiraginsimoje	įsiraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginsimasis	įsiraginsimieji	įsiraginsimoji	įsiraginsimosios	-	-
kilm.	įsiraginsimojo	įsiraginsimųjų	įsiraginsimosios	įsiraginsimųjų	-	-
naud.	įsiraginsimajam	įsiraginsimiesiems	įsiraginsimajai	įsiraginsimosioms	-	-
gal.	įsiraginsimąjį	įsiraginsimuosius	įsiraginsimąją	įsiraginsimąsias	-	-
įnag.	įsiraginsimuoju	įsiraginsimaisiais	įsiraginsimąja	įsiraginsimosiomis	-	-
viet.	įsiraginsimajame	įsiraginsimuosiuose	įsiraginsimojoje	įsiraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiraginsimas, mot. g. įsiraginsima.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-si-mu

įsiraginsimu

1. tas, kurį įsiragins

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---