įsiraginsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiraginsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiraginsiantis, mot. g. įsiraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginsiąs, įsiraginsiantis	įsiraginsią, įsiraginsiantys	įsiraginsianti	įsiraginsiančios	-	įsiraginsią
kilm.	įsiraginsiančio	įsiraginsiančių	įsiraginsiančios	įsiraginsiančių	-	-
naud.	įsiraginsiančiam	įsiraginsiantiems, įsiraginsiantiem	įsiraginsiančiai	įsiraginsiančioms, įsiraginsiančiom	-	-
gal.	įsiraginsiantį	įsiraginsiančius	įsiraginsiančią	įsiraginsiančias	-	-
įnag.	įsiraginsiančiu	įsiraginsiančiais	įsiraginsiančia	įsiraginsiančiomis	-	-
viet.	įsiraginsiančiame, įsiraginsiančiam	įsiraginsiančiuose, įsiraginsiančiuos	įsiraginsiančioje, įsiraginsiančioj	įsiraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginsiantysis	įsiraginsiantieji	įsiraginsiančioji	įsiraginsiančiosios	-	-
kilm.	įsiraginsiančiojo	įsiraginsiančiųjų	įsiraginsiančiosios	įsiraginsiančiųjų	-	-
naud.	įsiraginsiančiajam	įsiraginsiantiesiems	įsiraginsiančiajai	įsiraginsiančiosioms	-	-
gal.	įsiraginsiantįjį	įsiraginsiančiuosius	įsiraginsiančiąją	įsiraginsiančiąsias	-	-
įnag.	įsiraginsiančiuoju	įsiraginsiančiaisiais	įsiraginsiančiąja	įsiraginsiančiosiomis	-	-
viet.	įsiraginsiančiajame	įsiraginsiančiuosiuose	įsiraginsiančiojoje	įsiraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsiraginsianti.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-sian-tis

įsiraginsiantis

1. tas, kuris įsiragins

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    įsiraginsiantis: bendrai

neįsiraginsiantis (lt)

Vertimai

  įsiraginsiantis: bendrai

---